Mūšis dėl vizitų į namus ir visos mūsų bėdos

Ta diena sukrėtė Vilniaus gyventojus, nesitikėjusius tokio šeimos gydytojų įžūlumo. Kaip jie drįsta nevykti į namus mums panorėjus? Šis klausimas mirgėjo visuose interneto portaluose, spaudoje ir televizijoje visą savaitę. Dar vienas smūgis, sudrebinęs jau visos Lietuvos visuomenę, buvo Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas – apriboti šeimos gydytojų siuntimų skaičių specialistams. Šioje istorijoje laikraščiai ir televizija jau mirgėjo SAM kritika. Galutinai visus pribaigė apie šeimos gydytojų trūkumą didžiausiuose Lietuvos miestuose paskelbę Vilniaus miesto savivaldybės politikai, o vėliau ir Kauno gydymo įstaigų vadovai. Lietuvoje trūksta beveik... 200 šeimos gydytojų ir jų skaičius nedidėja.
Savo tiesą pasakėme. Ar buvome išgirsti? Išgirsti piktokos ir pasimetusios visuomenės, norinčios išsaugoti tarybinę sveikatos apsaugą, kur kažkada įstaigų vadovus baudė už tai, kad neišnaudojo visų vaistų limitų, o gydytojas, atsisakęs vykti į namus pas pagiringą poną, galėjo išlėkti iš darbo, kur nieko nereikėjo skaičiuoti ir viską galėjai „pramušti“. Visuomenė, kuri niekada nepamiršta priminti mums „kyšių“ (šokolado ,,Karūna“ ir brendžio ,,Alita“). Tai visuomenė, kurioje mūsų specialybę pasirinkusiųjų mažėja ir jaunimas toliau tirpsta kitose šalyse, vertinančiose gydytojus. Nors ar tik mūsų specialybė silpsta?
Ar buvome išgirsti politikų? Jie tylėjo, siųsdami į ekraną protingiausius SAM pareigūnus, kurie... turėjo kažką pasakyti. Pasakyti, kad nuramintų piktą visuomenę ir gręsiantį gydytojų maištą. Pasakyti, kad priimdami sprendimus... visada tariasi su mumis. Keistas tas jausmas, kai turi prisiimti atsakomybę už kitus. Kai mes, šeimos gydytojai, esame tie, kurie klausome ir beviltiškai beldžiamės. Juk tuose begaliniuose posėdžiuose įvairiose institucijose prašėme labai paprastų dalykų – nustatykite aiškią ir racionalią ne paštininko, o gydytojo paslaugų namuose tvarką visai Lietuvai neatimkite to, ką jau davėte, nesudarkykite priedų, o nustatę naujas gydytojų skatinimoas žaidimo taisykles, paskirkite ir naujus finansus. Be to, dar reikia ir kitus dalykus padaryti: kitaip skirstyti darbo krūvį, sudaryti kitokias pacientų ištyrimo galimybes. Juk taip elgiasi visi civilizuoti žmonės. Ir vieną kartą pirminės sveikatos priežiūros finansavimą padidinti tokiu pat procentu kaip ir kitų sveikatos priežiūros grandžių. O tTada galbūt pradėsime spręsti problemaos. Juk taip elgiasi visi civilizuoti žmonės. Tačiau... Yra toks rusiškas žodis – „NEPOLOZENO“. Okupantai pasitraukė, o žodis liko...
Tenka bendrauti su Estijos kolegomis. Net keista, kai už bendradarbiavimą kolegos estai mums moka iš SAVO universiteto lėšų. Šiek tiek gėda ir be galo keista, kad tai mums neįmanoma. Tartu universitete kalbamės gurkšnodami kavą. Ši rami tauta, iš kurios dažnai šaipomės dėl lėtapėdiškumo, jau seniai (prieš dešimtmetį) išsprendė daugelį mūsų specialybės problemų ir tyliai stebisi, kad tokie karšti lietuviai niekaip nepajuda iš vietos. Svarbiausia ne tai, kad Estijoje šeimos gydytojai eurais uždirba tiek, kiek mes litais. Svarbiausia, kad jie moka kalbėtis. Man jie detaliai papasakojo apie savo bendravimą su politikais ir sveikatos sistemos pareigūnais. Galėčiau pasakyti, kad tai tiesiog abipuse pagarba paremtas partnerių bendravimas. Estai nevartoja žodžio „NEPOLOZENO“. Jį jie paprasčiausiai užmiršo.
Estijoje mačiau ne tik puikiai angliškai kalbančius ir nešiojamaisiais kompiuteriais „apsiginklavusius“ jaunus ir senus piliečius. Mačiau tirpstantį sniegą. Jis išnyks ir pas mus, tik... lėčiau. Kaip ir tas rusiškas žodis.

pagarbiai, Vytautas Kasiulevičius