Žemė vis dar sukasi

Mes gyvename informacijos triukšme, kuriame tiesą gali įžvelgti tik tas, kuris nors laikinai išjungia triukšmo šaltinius, kad šis nepasiektų žmogaus ausų, proto, jausmų. Pasaulis nenumaldomai šaudo ir sprogdina, atrodo, kad geriausia investicija - ginklai  ir šoviniai. Visa tai gula ant tokio begalinio konvejerio, kuris juda iš karo gamyklų tiesiai į mūšio lauką. Jeigu neįmanoma šaudyti, tada kovojama intrigomis. Gamta irgi kovoja - mums ji iškėlė kartelę išgyvenimui - arba alinantis karštis arba dantis smelkiantis šaltis. Jeigu žmogus pavargtų kovoti, gal nurimtų ir gamta? Kokiam ateiviui atrodome kaip skruzdėlyne besipešančios skrusdėlės. Net nežinau ar jos pešasi skruzdėlyne. Bet jos žino kaip skruzdėlyną statyti. Ar mes žinome? Ar tik pučiame ekonomikos burbulus, kol pastarieji sprogsta? Bet rytas dar ateina, vadinasi, mūsų Žemė sukasi.