2008 m. kovo 31 d. ,,Gydytojų žiniose " pasirodė įdomus nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovo Romualdo Žeko straipsnis “: Ar gali medikai reformuoti sveikatos apsaugą? Autorius rašo, kad ,,trečdaliui gyventojų pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia vadinamosios komandos...Komandose tokių pirminės grandies specialistų greta beveik 1800 „tikrų” šeimos gydytojų dirba apie 1,5 tūkstančio. Žinoma, tenka tik apgailestauti, kad ir absoliuti dauguma diplomuotų bei licencijuotų šeimos gydytojų dar toli nuo sistemos centro.“ Straipsnyje autorius bando analizuoti, kodėl Lietuvoje pirminėje sveikatos priežiūroje nevyksta taip laukti pokyčiai. Autoriaus teigimu reforma ,,neparanki visų pirma gydytojams. Pradedant eiliniais, kuriems reikia papildomų pastangų persikvalifikuojant, vis didėjančių darbo krūvių dėl niekaip nesutvarkomų organizacinių dalykų ir baigiant įstaigų vadovais viską darančiais, kad nebūtų atskirti antrinio lygio specialistai nuo PSP, ten kur dar neatskirti, arba būtų sugrąžinti, kur jau atskirti.“ Iš tiesų dauguma šių minčių yra teisingos ir dauguma specialistų dirbančių sveikatos sistemos valdyme tai suvokia, tačiau persilaužimą pasiekti visgi nepavyksta. Deja, šeimos gydytojas šiuo metu yra pirmasis medicinos atstovas, į kurį krypsta visuomenės nepasitenkinimas medicina. Kartais šią nepalankią visuomenės nuomonę kursto patys medikai nuolat kaltindami pirminės sveikatos priežiūros darbuotojus nekompetencija. Iš kitos pusės visuomenės lūkesčiai nuolat auga, didėja tikėjimas visagaliais gydytojais, kurie bet kada gali užkirsti kelią bet kokiam susirgimui. Ar gali šeimos gydytojas, pasak Romualdo Žeko, ,,tapti jo (paciento) sveikatos locmanu, advokatu.“? Gali, jeigu 15 minučių skiriamų paciento konsultacijai, kurių didžiąją dalį sudaro kompensuojamų receptų rašymas lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams virs valanda skiriama visapusiškai paciento konsultacijai. Gali, jeigu bus leidžiama būti locmanu, bet ne mediku pildančiu biurokratų sugalvotas šusnis popierių. Galima tik stebėtis šeimos gydytojų kantrybe. Tai yra, matyt, todėl, kad absoliuti dauguma šių gydytojų yra vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys, ištikimai vykdančios pareigą. Oficiali VLK prie SAM statistika atskleidžia, koks jų atlyginimo santykis su kitų specialistų: šeimos gydytojai ir GMP pačioje lentelės apačioje 30 – 50 procentų atsilieka nuo kitų specialistų. Kaip tą paaiškinti baigiantiems mediciną žmonėms, kurie norėtų būti šeimos gydytojais? Bet daugelis šeimos gydytojų dirba ir dirbs nepaisant to, kad dalis pasitrauks ir dirbs ten, kur žmonės daugiau šypsosi. Likti Lietuvoje šeimos gydytoju yra sunku, tačiau kartu tai yra pašaukimas. O pašaukimo niekaip negalima įvertinti jokiais materialiniais dalykais.
Belaukdamas kaimo ambulatorijoje vietos šeimos gydytojo žiūriu į akis laukiantiems pacientams ir jose matau viltį ir pagarbą. Šiandien tik jis jų išsigelbėjimas. Šie pacientai be savo gydytojo žinios nesirengia vykti niekur kitur, net pas garsiausius specialistus, nes šeimos gydytojo nuomonė čia svarbiausia. ,,Jis retai klysta, o ir mano vaikai prie jo užaugo“ – šie žodžiai trumpi, bet pasako viską.
Pagarbiai, Vytautas Kasiulevičius
Belaukdamas kaimo ambulatorijoje vietos šeimos gydytojo žiūriu į akis laukiantiems pacientams ir jose matau viltį ir pagarbą. Šiandien tik jis jų išsigelbėjimas. Šie pacientai be savo gydytojo žinios nesirengia vykti niekur kitur, net pas garsiausius specialistus, nes šeimos gydytojo nuomonė čia svarbiausia. ,,Jis retai klysta, o ir mano vaikai prie jo užaugo“ – šie žodžiai trumpi, bet pasako viską.
Pagarbiai, Vytautas Kasiulevičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą